Faqja kryesore Karta ditore e yjeve Ngjarjet astronomike 2011 IYA2009 Videotrailer Flug über Marsoberfläche Astronomi Fizikė e grimcave elemntare (Fizikė bėrthamore) Saturni Artikuj Lajme mė tė reja nga Astronomia




Kėta e kanė shkruar historinė e udhėtimeve hapėsinore: ekuipazhi i sondės „Apollo 11“ me komandant Neil Armstrong (majtas.), Michael Collins (mes) und Edwin Aldrin.


Fluturimi: Me 16 korrik 1969 nisset V-Raketa Saturn me bordin nė Cape Kennedy nė Florida.


Nė mbrėmjen e 20 korrikut Neil Armstrong shkel si njeriu i parė satelitin e Tokės. Thėnja e tij e famshme: “Njė hap i vogėl pėr njeriun, po njė kapėrcim shumė i madh pėr njerėzimin.”



20 minuta mė vonė zbret mbi sipėrfaqen e Hėnės Edwin Aldrin: 500 milion njerėz nga 49 vendet e botės ndjekin pėrmes televizorit ketė “aventurė mė tė madhe tė njerėzimit”.


Astronautėt me krenari vendosin flamurin e SHBA-sė nė sipėrfaqėn e Hėnės. Amerikanėt e fituan garėn kundėr rusėve me zbarkimin e tyre si tė parėt nė Hėnė.



Edwin Aldrin pranė flamurit amerikan. Mbi sipėrfaqėn e Hėnės tė dy astonautėt e Appollos ju ekspozuan njė temperature prej +130 deri – 160 gradė Celsius.


Sonda „Eagle“ u gjend nė njė det e Hėnės "Mare Tranquillitatis" (“Deti i Qetėsisė”).




Apollo 11
Me misionin „Apollo 11“ , kėtu emblema zyrtare, dėrgoj NASA pėr herė tė parė njerėz pėr nė Hėnė



40 VJETORI I ZBRITJES SĖ NJERIUT TĖ PARĖ NĖ HĖNĖ
MISIONI HAPĖSINOR "APOLLO 11"

Pas njė fluturimi katėrditėsh pa fėrkim astronautė amerikan zbarkohen mbi sipėrfaqėn e Hėnės. Neal Armstrong shkeli si njeriu i parė Hėnėn. Nė njė largėsi prej 380 000 km nga planeti atdhe u realizua njė ėndėrr amerikane. Me Ketė SHBA e fituan garėn shumėvjeēare kundėr Bashkimit Sovjetik nė gjithėsi.

Nė ora 3.56 sipas kohės sė Evropės sė Mesme tė datės 21 korrik 1969 – nė amerikė ishte ende date 20 korrik- tre orė mė herėt sesa ishte pkanifikuar, kėmba e majtė e Amstongut prek rėrėn e hirtė nė tė argjend tė Hėnės. Nga studio televizive amerikane, ku bėhej transmetimi i drejtėpėrdrejtė i njeriut tė parė nė sipėrfaqen e Hėnės, do tė komentohen fjalėt e tij emocionale:“Njė hap i vogėl pėr njeriun, po njė kapėrcim shumė i madh pėr njerėzimin.” Armstrong komentonte me njė pėrgjegjėsi shumė tė lartė pėr tėrė botė ēdo hap tė tij: “ Sipėrfaqja ėshtė e lirshme dhe e pluhrosur. Unė mundem atė me hedh lartė. Unė mund tė zhytėm vetė pėr njė pjesė shumė tė vogėl tė centimetrit, porse unė mund ti shof gjurmėt e ēizmės sė kėmbės sime dhe mostrat e shputės nė grimcat e imta tė rėrės.”

Pėr shkak tė mungesės sė erės kėto gjurmė tė kėmbės do tė mbesin pėrjetėsisht. 20 minuta mė vonė do tė lejohet edhe Edwin (Buzz) Aldrin, pilot i sondės “Eagle” (“Shqiponja”), tė zbres nė sipėrfaqėn e Hėnės. Armstrong dhe ai varin njė pėlhur alumini, mė qėllim qė tė masin stuhitė diellor nė Hėnė. Pasta ata do e ngritnin flamurin amerikan, i cili valon aty edhe sot! Natyrisht ai gjendet edhe sot aty, por pėr shkat tė mungesės sė erės dhe atmosferės nuk valon. Kėshtu qė qėndrimi i teorisė sė dyshimit, basuar nė atė se aty ėshtė pa njė flamur qė valon, se njė zarkim i till ėshtė i rrejshėm, nuk qėndron.

Astronauti i tretė i meisioni hapėsinor “Apollo 11” nuk ka lė kurrfarė gjurme. Ai ka qėndruar si pilot i anijės amė kozmike nė trajektoren e Hėnės.

Pas katėr ditėsh fluturimi pa ferkim mbi 400 000 km ekipi rreth udhėheqėsit tė fluturimit Clif Charlesworth pak para zbarkimit tė sondės “Eagle” do tė ju shkaktoj astronautėve njė frikė. Pėr tė ju shmangur copėzave shkėmbore nė zonėn territoriale “Deti i Qetėsisė”, ata ishin tė detyruar ta ndyshojn drejtimin. Nga ana tjetėr kompjuteri i bordit, i sili nė atė kohė funktiononte 100 000 herė mė ngadal sesa njė kompjuter i sotėm shtėpiak, ishte i mbingarkuar.

Pak para fluturimit kthyes astronautėt telefonuan me presidentin Nixon. Pas dy orė e gjysmė Armstrong und Aldrin pėrfunduan shėtitjen nėpėr sipėrfaqėn e Hėnės. Pėrgjithėsisht ata kaluan 21 orė e 37 minuta nė Hėnė. Nė Tokė astronautėt do ti pret njė karantinė prej 17 ditėsh, ashtu qė tė sigurohet, se ata nuk kanė sjellur mikroorganizma tė rrezikshme nga Hėna.




SIPĖRFAQJA E HĖNĖS


Apollo 11



FAKTE:
  • Hėna ka njė diametėr prej 3480 km dhe atė mė tė madhe se tė planetit tė vockėl Plutoni.


  • Nė Hėnė ka termete. Ato janė tė dobėta vetėm prej dy shkallė tė Richterit dhe ato shpesh shuhen nga pėrplasja e meteoritėve


  • Kora e pjesės sė pasme tė sipėrfaqės sė Hėnės prej mėse 100 km ėshtė duksheėm mė e e trash se sa e pjesės sė pėrparme.


  • Detet e mbushura me lavė, tė cilat e pėrbėjnė rreth 16% tė sipėrfaqės sė Hėnės, pothajse gjenden vetėm nė pjesėn e dukshme tė saj, derisa nė pjesėn e saj tė prapme dominojnė kraterėt (zonat terra).


  • Pėrmes forcės tėrheqėse tė Hėnės jo vetėm qė krijohen baticat dhe zbatica nė Tokė, por do tė frenohet rrotacioni i planetit tonė


  • Deri me sot janė sjellur 382 kg gurė hėnor nė Tokė.



Abdyl Berisha, Observatoriumi Popullor i Bonit



ARTIKULLI ĖSHTĖ BOTUAR EDHE NĖ:
dhe


„Rėra e Hėnės ėshtė i imėt si pluhri” lajmėronin Armstrong dhe Aldrin stacionin tokėsor tė NASA-sė. Mendohet se gjurmėt e kėmbės mbi sipėrfaqėn e Hėnės gjenden ende, sepse mbi satelitin e Tokės nuk ka as atmosferė e as erė.



Astronautėt gjatė qendrimit tė tyre pėrafėrsisht prej 22 orėsh instalojnė instumente mbi sipėrfaqėn e Hėnės, pos tjerash edhe njė instrument pėr matjen e stuhive diellore.



...dhe njė Seismograf. Ky do tė duhet tė regjistron tundjet e sipėrfaqės sė Hėnės, por nuk mund ti pėrpallon as natės sė parė tė Hėnės. Tek emisionet e mė vonshme tė Hėnės do tė pėrsosen aftėsitė funksionale e Seismografėve Ato regjistrojnė deri 500 dridhje tė dobėta tė trupave qiellor.




Misioni u pėrmbush: Edwin Aldrin kthen sondėn e Hėnės nė drejtim tė kapsulėn hapėsinore „Apollo 11“, nė tė cilin Michael Collins rotullohej rreth Hėnės. Poshtė ėshtė Hėna, kurse lartė shifet Toka.




Kthimi nė Tokė: Kasula hapėsinore zbarkohet me 24 korrik nė Pacifik.



Tė gjithė astronautėt e lėshojnė kapsulė hapėsinore shėndosh e mirė. Njė barkė gome i merr ata.



Armstrong, Aldrin dhe Collins do tė qėndojnė pėr 17 ditė nė karantinė, derisa NASA do tė jetė e sigurt, se ata nuk kanė sjellė kurrfarė mikroorganizmi nga Hėna. Tek atėherė u lejuan ata qė tė shkojnė tek familja e tyre nė shtėpi.


BIG-BANG   TELESKOPAT E GALILEIT   RADIOTELESKOPI I EFFELSBERGUT   MREKULLITĖ E UNIVERSIT   RRUGA E QUMĖSHTIT   MISIONI HAPĖSINOR "APOLLO 11"   MREKULLITĖ E SATURNIT   NJOHURITĖ THEMELORE MBI UNIVERSIN   AUTOBIOGRAFIE E SHKURTĖR   INTERVISTA   KONTAKT