Faqja kryesore Karta ditore e yjeve Ngjarjet astronomike 2011 IYA2009 Videotrailer Flug über Marsoberfläche Astronomi Fizikė e grimcave elemntare (Fizikė bėrthamore) Saturni Artikuj Lajme mė tė reja nga Astronomia
NGJARJET MĖ TĖ RĖNDSISHME ASTRONOMIKE NĖ VITIN 2011


 MUAJI

NGJARJA E MUAJIT

NGJARJE ASTRONOMIKE
JANAR
2 0 1 1


Eklpsi i Diellit dhe Afėrdita si 'Yll i Mėngjesit'
EKLIPSI I PJESSHĖM I DIELLIT
Nė orėt e mėngjesit te 4 janarit do tė filloj njė eklips i pjesėrishėm (parcial) i Diellit. Eklipsi fillon pėr shumicėn e vendeve mėnjėherė pas lindjes sė Diellit. Pėr shumicėn e vendeve tė Evropės Qėndrore Dielli lind mes orės 8.00 dhe 8.49. Faza maksimale e kėtij eklipsi do tė arrihet nė mes tė orės 9.09 dhe 9.29, ku 70 pėrqind e sipėrfaqės sė Diellit do tė mbulohet nga pjesa e errėt e Hėnės sė Re.

AFĖRDITA SI "YLL I MĖNGJESIT"
Afėrdita fillon udhėtimin e saj pėr ketė vit si "Yll i Mėngjesit" mė tė ndritshėm. Nė qiellin e mėngjesit ajo ėshtė e dukshme mbi horizontin juglindor. Me 8 janar Afėrdita me largėsinė kėndore prej 46o 57' arrin elongacionin perėndimor mė tė madh nga Dielli. Lindja e saj me ndriēueshmėri prej -4,6 mag bėhet me 1 janar nė ora 4.19. Deri nė fund tė muajit lindja e saj do tė vonohet deri nė ora 5.03.


Jupiteri dhe katėr Hėnat e tij tė Galileit

Jupiteri dhe katėr "Hėnat e tij tė Galileit".



Paraqitja figurative e disa prej 88 yllėsive.
Paraqitja figurative e disa prej 88 yllėsive.


Rrotullimi i Tokės rreth Diellit
Rrotullimi i Tokės rreth Diellit.


Fazat e Hėnės
Fazat e Hėnės.


Boshti i rrotullimit tė tetė planetėve.
Boshti i rrotullimit tė tetė planetėve.


Fazat e Afėrditės.
Fazat e Afėrditės.


Saturn - pamje nga 'Voyager 2'
Saturn - pamje nga "Voyager 2".


Trekėndshi veror.
Trekėndshi veror pėrbėhet nga yjet: Deneb, Wega dhe Atair


Ylli polar.
Ylli polar: yjet rrotullohen rreth yllit polr nė drejtin tė kundėrt
tė akrepave tė orės.



Elkipsi i Diellit
Eklipsi i Diellit


Eklipsi i Hėnės
Eklipsi i Hėnės


SHKURT
2 0 1 1

'Dorza e Artė' e Hėnės dhe Saturni - planet i natės
"DORĖZA E ARTĖ" E HĖNĖS
Nė kufitin mes pjesės sė ndritshme dhe tė errėt tė Hėnės, tė ashtuquajtur ,ēdo detaje tė mahnit nė mėnyrė tė veēantė. Kur rrezet e Diellit biejnė mbi terminator, vend me kodra dhe sipėrfaqe valore, krijohen hije tė thella tė zeza. Shumė tėrheqės paraqitet fenomeni derisa pellgjet mjaftė shpejt do tė ndiēohen nga rrezet e Diellit dhe pastaj zhduket. Dorėza e artė parqitet atėherė kur Colongitude (= gjatėsia selenografike e terminator) arrin 33o.

SATURNI: PLANET I NATĖS
Saturni do tė jetė planeti, i cili gjatė tėrė muajit, qė nė orėt e hershme tė mbrėmjės do tė mund ta shofim. Shkėlqimi i unazave tė planetit rritet ngadal nė 0,5 mag. Nė fillim tė muajit (1 janar) Saturni do tė lind nė ora 22.58 pėr tė arritur orėn 21.05 nė fund tė muajit.
M A R S
2 0 1 1

Mundėsia e fundit pėr vrojtimin e Jupterit dhe dukshmėria e Mėrkurit
MUNDĖSIA E FUNDIT PĖR JUPITERIN
Jupiter largohet nga qielli nė mbrėmje. Me ndriēueshmēri prej -2,1 mag me 1 mars ai perendon rreth orės 20.28 dhe me 10 mars qysh nė ora 20.04. Pėr herė tė fundit ky planet do tė mund tė shifet nė muzgun e mbrėmjes sė 20 marsit. Nė ketė ditė ai do tė perėndon nė ora 19.38.

DUKSHMĖRIA E MĖRKURIT NĖ MBRĖMJE
Nga 10 marsi do tė kemi rastin pėr ta vrojtuar mėrkurin. Rreth orės 18.45 ai do tė ulėt mbi horizontin perėndimor, ku rritet dukshmėria. Rreth orės 19.21 do tė perėndon planeti me ndriēueshmėri -1,2 mag.Pas 20 minutash ai do tė zhduket nga horizonti. Mes 15 e 24 marsit do tė mundem Merkurin mė ė miri me pa, ngase ndriēueshmėria e tij do tė bie nė 0,0 mag dhe atė nga ora 20.27 pėr njė orė tė tėrė.
PRILL
2 0 1 1

Saturni nė opozicion me Diellin dhe Trekėndshi pranveror
SATURNI NĖ OPOZICION
Nė natėn e 3 dhe 4 prillit Saturni do tė gjendet nė opozicion (= kundėrqėndrim) me Diellin. Ndriēueshmėria e tij nė ketė oposizion o tė arrij0,4 mag. Gjatė kėsaj nate planeti i unazave do tė jetė objekti mė i ndrituri dhe mė i mrekullueshmi nė qielli e natės.

TREKĖNDSHI PRANVEROR
Trekėndshi pranveror nė pranverėn e hershme arrinė gjithėnjė positen e tij dominuese nė qiellin jugor. Ai pėrbėhet nga yjėt e ndriēueshėm Arcturus, Regulus dhe Spica. Ketė vit kjo figurė gjeometrike do pengohej paksa pėr vrojtim pėr arsye tė afėrsisė sė Saturnit.
M A J
2 0 1 1

Lojra e planetėve nė mėngjes dhe yjet e dyfishtė nė qiellin pranveror
LOJA E PLANETĖVE NĖ MĖNGJES
Aėrdita qėndron nė qiellin e mėngjesit si njė objekt jo i dukshėm. Me Jupiterin, i cili nga mesi i muajit duket nė qiellin e mėngjesit sie dhe Marsin dhe Mėrkurin ndodhė njė takim i ngushtė. Derisa Mėrkuri dhe Marsi nuk do tė mund tė shifen me sy tė lirė, por vetėm me teleskop, Jupteri gjithėsesi.

YJĖT E DYFISHTĖ NĖ QIELLIN PRANVEROR
Qielli pranveror ofron mundėsin e tė provuarit tė aftėsisė vrojtuese tė teleskoit duke kapur yje tė dyfishtė. Pos tjerash Gamma" nė tė ashtuquajtur Kurora Veriore, njė ēift ylli nė njė largėsi nga njėritjetri prej 145 vjet drite. Janė kėta dy yje tė bardhė me ndriēueshmėri prej 4.1 mag dhe 5,5 mag, e qė qėnddrojnė vetė 0,77'' ndaras.
QERSHOR
2 0 1 1

Eklipsi i plotė i Hėnės dhe planeti xhuxh Plutoni
EKLIPSI I PLOTĖ I HĖNĖS
Ky eklips hėnor do tė ndodh nė mbrėmjen e sė merkurės sė 15 qershorit reth orės 19.23 (20.23 sipas kohės verore). Eklipsi pėrfundon me daljen e Hėnės prej gjysėmhijės sė Tokės me 16 qershorė reth orės 0.02(1.02 sipas kohės verore). Kjo ngjarje ėshtė njė nga mė tė gjatė eklipset hėnor total, e cila mund tė ndodhė.

NJĖ ISH-PLANET
Plutoni, planeti i largt xhuxh arrin pozitėn e tij tė opozitės ndaj Diellit nė yllėsinė e Shigjetarit me 28 qershor. Kulminimin a opozitės ai do ta arrij nė ora 0.23 (=1.23 sipas kohės verore) dhe do tė gjendet nė njė largėsi prej Toke prej 4643 milionėn km ( = 31,04 njėsi astronomike).
KORRIK
2 0 1 1

Ktimi i Marsit dhe Yllėsia Akrepi
KTHIMI I MARSIT
Mė nė fund Marsi do tė duket nė qiellin e mėngjesit. Me 1 korrikai ai do tė lind rreth orės 2.10 (=3.10 sipa orės verore) dhe me 15 korrik rreth orės 1.47. Nga fundi i muajit ai do tė arrij njė ndiēueshmėri konstante prej 1,4 mag. Me 27 korrik Marsi do tė mbulohet nga Hėna. Kjo ngjarje nga Evropa nuk do tė jetė e dukshme.

YLLĖSIA AKREPI
Yllėsia Akrepi ėshtė mjaftė tėrheqės, posaqėrisht ylli i saj kryesor Antares, i cili do tė shkėlqen thellė nė jug. Antares ėshtė njė yll gjigant reth 600 vit drite larg nga ne. Ai ėshtė pak i ndyshueshėm (0,86 - 1,06 mag)me mjė periodė prej afėr gjashtė vitėsh.
GUSHT
2 0 1 1

Meteortėt si dhe tre planetėt(Afėrdita, Saturn dhe Mars) me Hėnėn
MUAJI I METEORVE
Gushti ėshtė muaji mė aktiv i meteorve. Lumi mė i madh i tyre pritet nė natėn e 11 dhe 12 gushtit, posaēėrisht i meteorve Persid deri nė 110 meteorė nė orė dhe atė me njė shpejtėsi prej 60 km/h. Origjina e tyre vjen nga Kometen 109P/Swift-Tuttle. Koha mė e mirė e vrojtimit tė tyre ėshtė nė mes tė orės 22 dhe 4 tė mėngjesit.

NEPTUNI NĖ OPOZICION
Nė natėn e 22 dhe 23 gushtit planeti Neptun qė do tė gjendet nė yllėsinė Ujėderdhėsi vjen nė kundėrqėndrim me Diellin. Ketė ditė Neptuni do tė lind rreth orės 19,20 (20,20 sipas orės verore). Ai do ta arrij kulmimin e opuzicionit nė ora 0.24 dhe nė ora 5.27 do tė gjendet nėn vijen e horizontit. Nė teleskop ai do tė mund tė shifet si njė disk i vogėl i kaltėrt me njė dukshmėri vetė prej 2,4".
SHTATOR
2 0 1 1

Mėrkuri, Marsi, Jupiteri dhe ylli Regul
TRE PLANETE NĖ QIELLIN E MĖNGJESIT

Nė qiellin e mėngjesit nga koha nė kohė janė tre planete tė dukshme: planeti i shkathtė Mėrkuri, planeti i kuq Marsi, dhe planeti i gaztė gjigant Jupiteri. Koha mė e pėrshtatshme pėr ta vrojtuar Mėrkurin do tė jetė prej 4 deri me 9 shtator, ku ndriēueshmėria e tij do tė rritet prej 0,1 mag dei nė -0,1 mag dhe atė prej orės 3.58 deri nė ora 5. Marsi do tė lind rreth orės 1 dhe gjatė tėrė mujit do tė ketė njė ndriēueshmėri prej 1,3 mag Jupiteri do tė jetė i dukshėm gjatė gjithė natn. Me 1 shtator ai do tė lind reth orės 21.00, kurse me 30 shtator reth orė 19.03 dhe do tė arrij ndriēueshmėrinė prej -28 mag.

MĖRURI VIZITON YLLIN REGUL
Me 9 shtator Mėrkuri do tė tėrhiqet 0,7o nė veri tė yllit Regul sė yllėsisė Luani Ēdo ditė para dhe pas qasjes sė afrimit ndaj kėtij ylli, ai do tė lėviz pėr njė gradė nė qiell , ashtu qė do tė mund tė vrehet mirė lėvizja e tij. .
TETOR
2 0 1 1

Jupiter nė kundėrqėndim me Diellin dhe udhėtimi i palteit Mars.
JUPITERI NĖ OPOZICION
Edhe gjatė kėtij muaji planeti gjigant Jupiteri do tė jetė i dukshėm gjatė tėrė natės me ndriēueshmėrin e tij ma tė madhe -2,9 mag. Me 13 tetor Hėna pothuaj se e plotė do tė udhėtoj 4o nė veri pranė kėtij planeti. Me 29 tetor Jpiteri do tė gjendet nė yllėsinė e Dashit dhe do tė jetė nė kundėrqėndim me Diellin.

UDHĖTIMI I PLANETIT MARSIT
Nė fillim tė muajit marsi do tė gjendet nė grumbullin e hapur tė yjėve Praesepe (M44), prej nga udhėtimi i tij nga dita nė ditė do mund tė ndiqet mė mirė. Me 19 tetor ai do ta braktis yllėsinė e Gaforrės dhe do tė hyj nė teritorin e yllėsisė sė Luanit, prej nga do tė drejtohet yllit Regul(Alpha Leonis).
NĖNTOR
2 0 1 1

Lumi i meteoritėve tė Leonidėve dhe Saturni.
LUMI I METEORĖVE I LEONIDĖVE
Lumi mė i rėndėsishėm vjetor i meteorėve janė Leonidėt, tė cilėt ndodhin nė veprim nė qiellin e mėngjesit nga mesi i nėntorit. Radianti i tyre ndodhen nė yllėsinė e Luanit rreth 10o nė veri tė yllit Regul. Kulminimi arrihet nė natėn mes 18 dhe 19 nėntorit rreth orės 3.

SATURNI NĖ QIELLIN E MĖNGJESIT
Gjatė muajit nėntor planeti i mrekullueshėm i unazave Saturni shifet gjithnjė e mė mirė nė muzgun e mėngjesit. Me njė ndriēueshmėri prej 0,7 mag ai lind me 1 nėntor rreth orės 5.34, kurse me 30 nėntor tanimė nė ora 3.58.
DHJETOR
2 0 1 1

Elkipsi i plotė i Hėnės dhe planetet
EKLIPSI I PLOTĖ I HĖNĖS
Nė orėt e pastitė sė sė shtunė do tė ndodhė eklipsi i plotė i Hėnės, e cila do tė lind nė fazėn e saj pėrfundimtare dhe e vrojtueshme nga Evropa Qėndrore. Fillimi dhe mbarimi i eklipsit tė plotė do fillon rreth orės 15.06 dhe do tė zgjas deri nė ora 15.58. Ky eklips mund tė shifet edhe nga Azia, Pacefiku, Australia dhe Amerika Veriore.

PESĖ PLANETE GJATĖ NJĖ NATE
Pėrafėsisht nė mes tė 17 dhe 25 dhjetorit mund tė shifen pesė planete gjatė njė nate. Afėrdita mbrėmjeve,Jupiteri gjatė pjesės mė tė madhe tė natės, Marsi nė gjysmėn e dytė tė natės, kurse Mėrkuri dhe Saturni nė mėngjesin e hershėm.




GJITHĖNJĖ SIPAS KOHĖS SĖ EVROPĖS SĖ MESME (KOHA VERORE = KEM + 1 orė )
BIG-BANG   TELESKOPAT E GALILEIT   RADIOTELESKOPI I EFFELSBERGUT   MREKULLITĖ E UNIVERSIT   RRUGA E QUMĖSHTIT   MISIONI HAPĖSINOR "APOLLO 11"   MREKULLITĖ E SATURNIT   NJOHURITĖ THEMELORE MBI UNIVERSIN   AUTOBIOGRAFIE E SHKURTĖR   INTERVISTA   KONTAKT